Ši elegantiška keturių dalių japoniška širma byōbu sukurta apie 1900 metus, Meidži laikotarpiu (1868–1912 m.) – laikotarpiu, kai Japonija sparčiai modernizavosi, tačiau kartu puoselėjo tradicinius amatus ir estetiką. Širma pagaminta iš baldinės plokštės ir dekoruota polichrominiais dažais bei paauksuotais piešiniais. Priekinėje pusėje pavaizduotas kalnų peizažas su šventyklomis, pavėsinėmis, medžiais ir upeliais, išreikštas subtiliu auksinio lako piešiniu ant tamsiai rudono fono. Kompozicija perteikia harmonijos, dvasinės ramybės ir gamtos didybės jausmą – motyvai siejasi su tradicine shanshui (kalnų ir vandens) peizažo tradicija, kuri japonų mene įgijo poetišką, meditatyvų charakterį. Viršutinėje širmos dalyje įrašyti auksiniai hieroglifai – poetiškas gamtos motyvais paremtas eilėraštis, o šalia matyti meistro antspaudo ženklas, rodantis kūrinio autentiškumą ir meninę vertę. Širmos nugarinėje pusėje pavaizduotos stilizuotos gėlių ir vijoklių kompozicijos, sukurtos auksiniu ir raudonu laku. Šie motyvai – dažniausiai chrizantemos, klevų lapai ir gebenės – simbolizuoja metų laikų kaitą, grožį ir ilgaamžiškumą.
