19 a. pab. neoklasicizmo stiliaus veidrodis mediniame ir juodu aksomu aptrauktame rėme su originaliomis bronzinėmis detalėmis. Stiklas facetuotas, originalaus stovio.
Neoklasicistinis stilius – XVIII a. -XX a. vid. meno kryptis, pagrįsta antikos, renesanso, klasicizmo ir baroko meno principais, akcentuojant grįžimą prie antikinės architektūros raiškos priemonių – harmonijos, paprastumo, griežtumo, logiško aiškumo ir monumentalumo, polinkio į dorovingumą ir asketizmą. Dar kitaip neoklasicizmas vadinamas neograikiškuoju stiliumi: jam būdinga didingos formos, tiesios linijos, subtili ornamentika.