J. L. Gregoire marmurinė skulptūra “Tarantelos šokis” 19 a. pab.

Antikvarinė J. L. Gregoire marmurinė skulptūra “Tarantelos šokis”

Dinamiška 19 a. pab. pagal garsųjį skulptorių Jean-Louis Gregoire atlikta balto carrara marmuro skulptūra vaizduojanti tarantelą šokančią italų porą. Yra autoriaus parašas.

Tarantela (it. Tarantella) mistiškas, legendų apipintas italų liaudies šokis, atliekamas akomponuojant gitara, tamburinu ir kastenjetėmis bei pasižymintis lengvais, greitais žingsniais ir flirtu tarp partnerių. Tarantelos kilmė siejama su pietų Italijos miesto Taranto pavadinimu ir tarantizmu – liga ar isterijos forma, kuri siautė Italijoje XV–XVII amžiuje ir buvo susijusi su voro tarantulo įkandimu. Po įkandimo nuodų poveikis turėjo būti neutralizuotas paskirstant nuodus po visą kūną ir išprakaituojant, ilgą laiką tai buvo vienintelis tarantizmo gydymo metodas. Po Italiją klajojo specialūs orkestrai, kuriems akomponuojant šokdavo sergantieji. Tarantelos muzika paprastai buvo improvizacinio pobūdžio, jai būdingi ilgi melodijos perdirbimai su išplėstais kadenciniais papildymais. Daugkartinis motyvo pakartojimas klausytojus ir šokančiuosius veikdavo užburiančiai bei hipnotizuojančiai. Šokio choreografija pasižymėjo ekstaziškumu, o užsimiršimo apimtas pašėlęs šokis galėjo tęstis kelias valandas.

Jean-Louis Gregoire  (1840-1890 m.) prancūzų skulptorius, išgarsėjęs akademiniu stiliumi kurtomis klasikinėmis bronzinėmis ir marmurinėmis skulptūromis. J.L.Gregoire mokėsi pas žymųjį skulptorių Jean Jules Salmson „Ecole des Beaux-Arts“ ir itin mėgo  kurti karo ir muzikos temomis. Jo darbai pirmą kartą buvo eksponuoti Paryžiaus salone 1867 m.

DETALĖS:

• Matmenys: plotis W- 56 cm, gylis D – 33 cm, aukštis H- 83 cm.
• Kilmės šalis: Prancūzija
• Periodas: 19 a. pab.
• Medžiagos ir atlikimo technika: Carrara marmuras
• Yra autoriaus parašas
• Produkto tipas: skulptūra